- patamkas
- ×patam̃kas (l. potomek, brus. пaтoмaк) sm. (2) 1. B, [K], J palikuonis, vaikaitis: Idant tatai apsakyta būtų patamkams (palikuonims) BBPs48,13. 2. PK197 įpėdinis: Popiežius Rymo ... ir patamkas Petro švento DP621. 3. sekėjas: Tatai testovi amžina tiesa jūsų pasekėjams (patamkams) BB3Moz6,18. Su savais patamkais seniai pažudytas ir už heretiką apsūdytas DP546.
Dictionary of the Lithuanian Language.